Laime

Niekada nereiketu prisiristi prie kitu zmoniu, tai nepastovi ir abejotina laime. Bet dar blogiau prisiristi prie vieno vienintelio zmogaus: kas lieka, kai jis iseina? O jis visuomet iseina...



Kai geriau pagalvoji tai visai tiesa, nebent rastum savo idealia antra puse, taip sakant soul mate bet ar mes daug tokiu pazistam? Kurie dziaugiasi budami kartu kiekviena savo gyvenimo diena? Kolkas kad ir kaip butu baisu pripazinti as esu labai laiminga budama viena, na gal ne labai, bet tikrai laiminga, nes darau tai ka noriu daryti ir bendrauju su tais, kuriuos noriu matyti einancius kartu petys i pety..turbut mano seni seni draugai pamate mane dabar pasakytu,kad jaucia is manes sklindancia ramybe, gana smagu, zinant kiek visokiu juodu laikotarpiu as esu turejus, bet visgi as ne apie tai, o apie tai, kad dabar ruosiu savo nauja sedevra, (labai tikiuos,kad jis toks bus)t.y. kalakutiena vyne, nezinau as isvis kas nors domisi ka as cia rasau, bet galiu pradeti rasyti savo receptus, tai butu gerai ir del to,kad labai daznai juos pamirstu..tai vat si patiekala reiktu daryt taip: postambiai supjaustyta kalakutienos file, truputi pamarinuota su soju padazu, mesos prieskoniais ir ciobreliais, sudedam i karsciui atsparu inda su dangciu kartu su puse stambiai sujaustyto svoguno ir nemazos supjaustytos morkos, viska uzpilam stikline rausvo vyno (ar bet kokio) ir stiklline vistienos sultinio, belieka ikisti i orkaite ir palikti mazdaug valandai kol ivyks stebuklas:D galima kartu deti ir stambiai pjaustytu bulviu, jei yra noro:) kadangi sian visadien nevalgiau tai siaubingai laukiu to stebuklo:D
p.s. vienas dalykas, kuri man reik pradeti daryti, tai valgyti...
labanakt;**

23.50

in the dark of the night
i can hear you calling my name
with the hardest of hearts
i still feel full of pain

so i drink and i smoke
and i ask
if you're ever around
even though it was me
who drove us right in the ground

see, the time we shared
it was precious to me
all the while i was dreaming of revelry
[revelry]

kazkaip ikvepe mane siandien, tarsi gaivus oro gurksnis po ilgos darbo nakties:)bet visai nieko, pasikeitimai visad gerai, beto kas neuzmus, tik sustiprins (dievinu sita fraze)
p.s. nepriskirkit situ dainos zodziu sau;]

Bad luck?

Labas, zinau kad savo blogo nerasiau turbut milijarda metu, bet istiesu net nezinau realios priezasties kodel to nedariau, kelis syk buvau jau bepradedanti kazka daryti, bet vis nesigaudavo. Siaip mano gyvenime nevyksta nieko nerealaus apart to, kad susirupinau savo teveliu pinigine gerove ir labai intensyviai ieskau darbo, kaikas jau yra, bet kolkas nenoriu uzbegti ivykiams uz akiu nes tie ivykiai gali imti ir netiketai pabegti..Galiu isduoti tik tiek, kad kaip visad per daug jaudinuos ir nezinau ar viskas pavyks kaip norisi...
Antras nemazas dalykas yra tai, jog kaip kaikurie zino, o kaikurie ne, kitais metais turesiu industrial placement t.y. praktika visus metus, uz ja gausiu atlyginima tik beda jog nesu isitikinus, kad noriu buti virtuves sefu..mane daug labai traukia verslas ir kazko savo kurimas, beto kadangi esu tikrai perdetai jautri asmenybe man pastovus fizinis darbas, rekimas ir stresas kuris buna virtuvej gali nieko gero neduot...tiesiog nemanau,kad tai butent mano sritis, nes pastebejau kaip nekenciu kai man aiskina,kad turiu kepti butent 3 minutes,o ne 2 kaip noriu as, nors rezultatas mano atveju gaunasi geresnis...o stai mokydamasi hospitality ir business jauciuosi kaip savo vezese, nes tada jau as galiu kurti ir aiskinti savo idejas kitiems, kaip mano mama yra pasakius, as dievinu vadovauti, turbut daug kam tai nepaslaptis..:)
Grizus i UK supratau, jog labai pasiilgau namu..kazkaip viskas ten daug labiau sava..ir maistas, ir zmones, ir draugai, tik kad ir kaip butu liudna pripazinti UK gyvenimo lygis tikrai zymiai aukstesnis..
Beje, kaip ir kaip butu keista mano skrydis praejo visiskai normaliai, tik tiek, kad mano autobusas vaziavo dvigubai trumpiau, nes praleido puse stoteliu bijodamas,kad uzklimps su savo vasarinem padangom,o stai pazistamos estes pakliuvo i tikrai nepavydetina situacija, tik nezinia kas buvo del to kaltas, as sniegas ar tiesiog bad luck..Gavosi taip,jog joms nukele skrydi dar bunant Estijoj, paskui nusileidus Amsterdame ir laukiant persedymo suzinojo, jog teks dar laukti, nes ir kitas skrydis veluos, galiausiai teko miegoti UK oro uoste apie 7 valandas, nes ju autobusas taip ir neatvaziavo,o kai atvaziavo kitas teko pakloti apie 35svarus...O stai pazistamai rumunei irgi atidejo skrydi, bet parupino ir viesbuti ir pusrycius ir taxi...isgirdus tokias istorijas ir vel pradejau mastyti ar yra zmoniu, kurie gimsta su marskineliais ir kodel jie to nusipelno,o kitiems tiesiog prakeiktai viskas nesiseka? Kaip manot, kurie is ju esat Jus?

beje rukas mane jau zudo, visalaik norisi miegoti, teks eit pasidaryt dar viena puodeli latte savo perfectiniame puodelyje,kurio foto pamatysit apacioj..Labanakt,pukiai;***