Katik prie manes pribego maza mergyte, pagriebe savo tecio telefona, kuris kainuoja turbut daugiau uz visus mano turetus kartu sudejus ir is visu jegu sveite i baltuteli kompa, prie kurio sedziu taip, kad tas net suzaibavo...hmm.. na akivaizdu, kad mazi vaikai tikrai nera pavaldus siuolaikinems technologijoms ir nera siuolaikinio pasaulio aukos..kolkas:)

As jauciu kad mano pilvas greit sprogs nuo maisto ir gerybiu, kuriu as cia prisivalgiau, akys nori , o skrandis atsisako..

Besimegaudama savo pasakiskomis atostogomis ir besivazynedama dar pasakiskesnemis masinomis as suvokiau viena dalyka, jog salia visu savo baimiu, tokiu kaip tamsos, gyvaciu, labai mazu patalpu arba patalpu su labai daug zmoniu man dasidejo dar viena - as bijau vaziuoti masina ir ypac sankryzose. Vaziuojant masina nedideliu greiciu ir tik tiesiai man visiskai nieko nesidaro, bet tik reik labiau pasisukioti ir as ties kiekviena sakryza dengiu savo veida ranka, o jei dar staigiau pastabdoma mano spaudimas pakyla turbut iki milijardo..Is pradziu as tai ignoravau, bet dabar jau sudetinga, tad po truputi mastau, kad reiktu isigyti bent jau dvirati arba vaikscioti pesciomis..Visai nekas..