As gyva...dar :)

As neturiu interneto. Neturiu kompo. Net teliko neturiu. Tad ir rasyti nera kaip..Esme,kad interneta ivesti man turi jau iki spalio 1 d., bet cia ir tai dar neaisku, tad laukit mano ilgu ilgu pasakojimu apie sitos keistos salos kasdienybe ir mano vargus ir dziaugsmus cia, kai tik pagaliau tureiu savo rankose juoda dezute su uzrasu Virgin:)

Myliu
Buciuoju
Kiki :P**

UK

Stai as ir cia. Visapusiskai keista, kad as jau ukanotojoj Anglijoj, o dar keisciau, kad nuo siol cia bus mano namai.
Mano kelione prasidejo visai neblogai, tarsi mane islydedamas, ryte Vilnius buvo pasipuoses ruko kailiniais, primindamas man, kad rukas karalystej bus gana daznas mano palydovas. Veliau galvotruksciais pabaige visus savo darbus, kaip valiutos keitimas ir bandymas uzdaryti mano sprogstanti lagamina, mes beveik laimingai nuvykom iki oro uosto ( neskaitant to, kad suo perkando mamai ranka likus penkioms minutems iki isvaziavimo), kuriame mane pasitiko milziniskas virsvoris (10kg), bet kaip sakoma neturek 100lt, turek tik 100 draugu ir sunkumu nebeliks;) tad iveikus ir sia problema as su savo beveik sese pasiruosem skrydziui iki Londono, tiesa pries tai pusseserei teko pereiti muito patikra, kuomet visi mate kiek juodos duonos ir desryciu ji vezasi:) Skridis mane tikrai nudziugino, nors ir buvo truputeli baisu, bet kas gi siais laikais nebijo skristi?Anglijoj, zinoma, mus pasitiko nedidukas lietus ir bjaurus vejas, kuris mus kankino net valanda kol sulaukem savo visapusiskai naujo ir idealaus autobuso (net nepalyginsi su Lietuviskais) , kuris mus nuveze iki pat kito oro uosto,kuriame prasitampe su beveik 100kg, mes isedom i traukini vykstanti iki nediduko, bet labai posh miestelio - st Albans, kuriame ir gyvena mano pussesere pas kuria as dabar ir glaudziuosi su visa savo manta ir dar galiu pasidziaugti interneto malonumais, nes kada ji vel gausiu zino vienas dievas...Tiesa, tik atvykusi buvau tokia pervargus, kad net nelabai orentavausi kokioj pasaulio daly esu, o sian jau spejau pereiti sita mini miestuka, kuris pasirode nevisai mini, nes as nesugebejau jo pereiti per pora valandu, o beto nuo dairymosi i vitrinas paskaudo kakla ir akis. esme, jog tokiai kaip man, pratusiai prie nedidukes Lietuvos, Anglija atrodo tikrai neiprastai su savo milijardu tautybiu zmonem ir viso pasaulio parduotuvem..Beto zmones cia malonus ar bent jau tokie apsimeta!
Esme, jog as jau cia ir mano gyvenimas pasikeite daug labiau nei as galejau suvokti...
Laukite nauju nuotykiu!

:*

Kai pradejau skaiciuoti paskutines savo savaites dienas Lietuvoje pasidare baisu. Tikrai..Ir net ne del to, kad as galbut per silpna persona gyventi viena ir viena pati kovoti uz save, ir net ne del to, kad galbut neturesiu uz ka nusipirkti valgyti, o del to, kad suvokiau kaip myliu savo gimtine, visas lygumas, berzelius, beprotiskus zmones, troleibusus ir maximas:)
Beto pasiilgsiu ir zmoniu, savo neidelios, bet beprotiskai mylincios seimos, draugu, kurie nevisada tikri, bet buvo salia manes kai man labai to reikejo..beto kaip as miegosiu be savo karviskos lovytes ir mielos pagalvytes, kuri deja nebetelpa i ir taip jau perpildyta mano lagamina..? turbut pirmasyk realiai suvokiau,kad man tikrai gaila isvaziuoti, kad ir kokie malonumai ten laukia:/

As galiu isivaizduoti kaip ten atsiskleisiu, tarp milijardo ivairiausiu zmoniu, nauju potyriu ir laisves:) bet visviena gaila..

Girdziu kaip sese vis verkia naktim, gaila..Kodel mes suvokiam kaip mums reikia zmogaus, tik tada kai jo netenkam??

Pripras, visi pripranta...tai turbut susitiksim kai Lietuvos zeme susals?Linksmu Kaledu!
Myliu Jus:**

Sio puikaus ryto ikvepta...

O kas pas mus vovieriukas, megstantis kava???:D