As nebematau ryto, gaila isties, nors dirbu tik tris dienas per savaite, bet negaliu atsikelti anksciau nei 13h..o atsikelus baisiausiai pykstu ant saves, nes vos tik speju nusipraust, pasidaryt kavos ir pavalgyt, jau ziurek ir temsta...ir taip kasdien, nebezinau kas yra ankstus rytas, tiksliau gal ir zinau, bet tada as lapnoju namo, nieko pries save nematydama is nuo vargio, tik kartais pasisveikinu su nusipenejusiom antytem, plaukiojanciom kanale..ir dar neseniai suzinojau, kad kazkur salia kanalo nakti vienai ejusiai merginai pavoge rankine ir supjauste kakla..reiks gal kviestis taksi, gaila kaklo vistik:)nors kaip sako mano drauge este: " jei lemta tai ir namie papjaus" :)
Bet visgi nevien mano darbas kaltas, tiesiog mane kankina nemiga..jau nusipirkau ir sapnu gaudykle ir levandu kvapo pagalvele ir losjona geresniaim miegui, isbandziau ir toki slykstu gerima, bet niekas nepadeda, esme turbut yra mano kvailos mintys, kuriu as tiesiog negaliu isvyti is savo galvos, galbut del to kaltos mano filosofijos studijos, kurios priverte mane mastyti ir tikrai ne pozityviai..tiesiog..labai bijau pabaigos ir visai ne savo, o aplink esanciu..
gal zinot kokiu vaistu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą